ugniakuris

ugniãkuris sm. (1) NdŽ, KŽ, LKAI185(Pgg, Žg, Všk, On, Tršk, Lš, Mrj), ugniakurỹs LKAI185(Sdk) žr. ugniakuras: 1. Lnt Kur ugnis iškūrenta ir pagisus, tai ugniãkuris Dv. 2. Prng Piemenys kūrena ugniãkurį Dkšt. Patiesė ilgą liemenį šalia kaitriai plieskiančio ugniakurio rš. | prk.: Per kalnus saulė ritasi kaip amžinas ugniakuris B.Sruog. 3. žr. ugniakuras 5: Žinoma, visas bruzdėjimo ugniakuris bus pas tamstą Blv.

◊ ugniãkurį užkùrti įpykdyti: Kai ažkursi ugniakurį, tai i apgesyt nesleis Prng.